Short Film PASKUTINIS SKAMBUTIS / THE LAST DAY OF SCHOOL

Paskutinio skambučio rytą Edgaras pabunda su savo mergina Migle. Jie svajoja apie gyvenimą Vilniuje, kur Miglė planuoja studijuoti teisę. Edgaras nori važiuoti su ja, bet nėra tikras, ar įstos į nemokamą vietą. Be to, Edgaras turi jaunesnį brolį Julių, kuriuo rūpinasi daugiau nei jų tėvai.

Išėjęs nupirkti kavos, Edgaras sutinka Viktorą – buvusį klasės draugą, su kuriuo veždavo kontrabandines cigaretes iš Baltarusijos. Nors Edgaras metė šią veiklą, Viktoras prašo važiuoti su juo vieną paskutinį kartą. Trokšdamas geresnio gyvenimo su Migle ir jausdamas visuomenės spaudimą būti tokiu, koks nėra, Edgaras sutinka.

Edgaras and Miglė are in love. They are high school seniors, living in a small Lithuanian town close to the Belarus border. While in bed on the morning of the last day of school, called The Last Bell, the two fantasize about escaping their hometown for the capital Vilnius, where Miglė wants to move to study Law. Edgaras wants to go with her but he has a younger brother to support at home. With adult support and guidance missing, he seems to be the only provider for the family.

An old friend Viktoras offers Edgaras “easy money”- to go with him on an illegal cigarette run to Belarus – a common source of income for many living on the border. Edgaras used to smuggle too, but he had quit because Miglė disapproves of it. But today, pressured by Viktoras and desiring to afford a kind of lifestyle Miglė wants, Edgaras agrees to go on one last run.

„Paskutinio skambučio“ scenarijaus idėja kilo iš prieš dvejus metus perskaityto straipsnio apie aštuoniolikmetį cigarečių kontrabandininką, kurį per reidą nušovė policija. Tai, kad toks jaunas žmogus prarado savo gyvybę dėl cigarečių, pasirodė kartu tragiška ir absurdiška. Man kilo klausimai: kokia buvo jo situacija? Kokios aplinkybės jį atvedė į tokią pabaigą? Sprendimas vežti kontrabandą buvo neteisingas, bet ar jis galėjo pasakyti „ne“? Užaugęs visuomenėje, kurioje smulkūs nusikaltimai yra norma, ar jis galėjo to išvengti? Būtent šiuos klausimus siekiu nagrinėti filme „Paskutinis skambutis“.

Noriu filmuoti šį filmą, nes jaučiu tikrų istorijų apie jaunus žmones iš provincijos trūkumą. Mano tikslas – sukurti realistišką jauno žmogaus, turinčio svajonių, planų, ir baimių dėl ateities, portretą. Filmo herojus – abiturientas, kurį slegia nerimas dėl artėjančių egzaminų ir po jų sekančių pokyčių. Finansinė atskirtis tarp jo ir jo merginos sustiprina baimę ją prarasti baigus mokyklą. Į cigarečių kontrabandą įsuktas dar ankstyvoje paauglystėje, jis siekia iš to ištrūkti. Tačiau noras pritapti, mokytojų ir draugų spaudimas būti geresniu, turtingesniu, vyriškesniu susideda ir pastūmėja jį vežti cigaretes vieną paskutinį kartą.

Two years ago, I read the newspaper article about an 18-year-old cigarette smuggler who was killed during a police raid on the border of Lithuania and Belarus. The fact that such a young person lost his life over smuggling cigarettes felt both very ironic and shocking. My first thoughts were: What was his situation? What circumstances led him to this point? It was obviously a wrong choice, but was he in a position to say “no”? Having grown up in a society where low-level crime is a norm, could he escape it? These are the questions that I seek to explore in The Last Bell.

My goal is to create a realistic and complex psychological portrayal of a young man who has dreams, plans, and fears about the future. In order to do so, I want to blend social realism that the realistic nature of the story asks for and elements of surrealism that foreshadow Edgaras’ faith: a dead fish in the fish tank, a poem that Miglė recites as Edgaras leaves for the smuggling trip. Even when we don’t see Miglė, we hear her voice because Edgaras thinks of her. The subjective use of image and sound will create the feeling of anxiety and uncertainty that young men like Edgaras, pressured by the society to be stronger, richer, more mature, often experience.